Mokymo programos turintiems profesinę kvalifikaciją arba aukštąjį išsilavinimą

1 kreditas - 27 akademinės valandos: 18 val. skiriama kontaktiniam darbui, 9 val. - savarankiškam mokymuisi.

Mokymai pagal šias programas bus vykdomi darbo dienomis nuo 16-17 val.


Apdailininko (statybininko) (trukmė - 90 kreditų)
Apdailininko (statybininko) kvalifikacija reikalinga apdailininko (statybininko) profesijai. Apdailininko (statybininko) veiklos uždaviniai: parengti ir paruošti dažų mišinius ir kitas reikalingas medžiagas, paruošti, lyginti, glaistyti paviršius, dažyti pastato sienas, lubas, duris, langus, lygius ir reljefinius paviršius, inžinerinių statinių konstrukcijas, dekoruoti patalpų sienas, lubas ir kitus elementus tapetais, naudoti rankinius įrankius ir mechanizuotą įrangą, nustatyti dekoruoto paviršiaus defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti dažytą, dekoruotą tapetais paviršių; parinkti ir paruošti skiedinius iš atskirų komponentų, sausųjų mišinių ir kitas reikalingas medžiagas, patikrinti, nužymėti ir paruošti tinkuojamus paviršius, tinkuoti pastato sienas, lubas, stulpus, angokraščius, arkas, skliautus ir kitus pastato elementus paprastais, dekoratyviais ir specialiaisiais skiediniais rankiniu ir mechanizuotu būdu, nustatyti tinko defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti tinką; apdailinti plytelėmis sienas, grindis, laiptus, baseinus ir kitas pastato konstrukcijas, gyvenamosios, visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų vidujeir išorėje, parinkti tinkamas medžiagas konkrečiam atvejui, užtikrinti darbų kokybę, paruošti pagrindą, atlikti plytelėmis apdailintų paviršių remontą, šiltinti pastato sienas termoizoliacinėmis plokštėmis. Apdailininkui (statybininkui) svarbios šios asmeninės savybės: kruopštumas, dėmesio koncentracija, kūno koordinacija, fizinė ištvermė. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją, galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą.

Programos tikslas - parengti kvalifikuotą darbuotoją, kuris gebėtų paruošti pastatų ir kitų statinių paviršius dažyti, juos dažyti apsauginiais ir dekoratyviniais dažais ar kitomis medžiagomis, klijuoti pastatųvidines sienas ir lubas tapetais bei kitomis medžiagomis; tinkuoti dekoratyviu ir paprastu tinku pastatų viduje ir išorėje; dengti sienas, grindis ir kitus paviršius plytelėmis; tvirtinti gipskartonio ir kitas apdailos plokštes; šiltinti pastato fasadus įvairiomis termoizoliacinėmis plokštėmis. Programoje numatyti 8 kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai: rankinis tinkavimas, vertikalių paviršių apdaila plytelėmis, apmušalų klijavimas, dažymo darbai, fasadų apšiltinimas termoizoliacinėmis plokštėmis, pastato paviršiaus dekoravimas dažų mišiniais, mechanizuotas tinkavimas, horizontalių paviršių apdaila plytelėmis. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Ši programa skirta tęstiniam profesiniam mokymui.

Apskaitininko ir kasininko (trukmė - 50 kreditų)
Modulinė apskaitininko ir kasininko profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotą apskaitininką ir kasininką, gebantį tvarkyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų apskaitos dokumentus, vykdyti darbo užmokesčio apskaitą, ūkinių faktų apskaitos dokumentuose atvaizdavimą, atlikti kasos operacijas ir teisingai jas įforminti.

Programa sudaro tinkamas mokymo ir mokymosi sąlygas, kurios užtikrina kompetencijų, reikalingų skirtingiems apskaitininko ir kasininko veiklos procesams. Būsimieji apskaitininkai-kasininkai mokomi dirbti organizacine biuro technika ir kompiuterinėmis programomis (Word, Excel ar kt.), pildyti pirminius apskaitos dokumentus ir registrus kompiuterinėmis apskaitos programomis, pvz.: Stekas – apskaita, Rivilė – Gama. Mokomi tvarkyti finansinių operacijų apskaitą įmonėje ir atlikti kasos darbą, profesinės etikos ir estetikos. Mokinių pasirinkimu mokoma apskaityti gamybos išlaidų bei produkcijos savikainą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius, parengti finansines ataskaitas.

Praktika atliekama valstybinėse, privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar uždarose akcinėse bendrovėse apskaitininko apskaitos skyriuose. Praktikos trukmė – 2 sav. Praktikos metu demonstruojamos, įtvirtinamos ir tobulinamos mokymosi metu įgytos kompetencijos.

Apskaitininko ir kasininko kvalifikacija suteikiama baigus visą modulinę apskaitininko ir kasininko mokymo programą ir įvertinus asmens įgytas kompetencijas. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas, ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos įgytos kompetencijos: formuoti apskaitos informacinę sistemą ir pildyti apskaitos registrus; dokumentuoti ir registruoti ilgalaikį turtą apskaitoje; apskaityti kasos ir banko operacijas; vykdyti atsargų apskaitą; vykdyti pajamų ir sąnaudų apskaitą; vykdyti mokėtinų ir gautinų sumų apskaitą; vykdyti apskaičiuoto ir išmokėto atlygio darbuotojui apskaitą; parengti apskaitos dokumentus saugojimui.

Įgiję apskaitininko-kasininko kvalifikaciją asmenys gali dirbti apskaitininku ir kasininku valstybinėse ir privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, uždarosiose akcinėse bendrovėse, bankuose.

Įgijus apskaitininko-kasininko kvalifikaciją, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo verslo ir administravimo studijų krypties programas.

Automatinių sistemų eksplotavimo mechatroniko (trukmė - 90 kreditų)
Mokymo programa skirta rengti automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikus, gebančius pritaikyti, derinti mechaninių sistemų elementus, montuoti ir reguliuoti mechaninius, pneumatinius įrenginius, eksploatuoti pneumatines sistemas, elektrinius, ir elektroninius įrenginius, padėti aukštesnio lygio specialistui montuoti, derinti ir reguliuoti valdymo sistemas, programuoti loginius valdiklius.

Siekiant šių tikslų būsimieji automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikai teoriniuose užsiėmimuose mokomi elektrotechninių medžiagų ir gaminių, mechanikos, elektrotechnikos, elektronikos, pneumatikos, jutiklių, valdymo sistemų, informacinių technologijų, darbuotojų saugos darbe ir sveikatos, šaltkalvystės ir surinkimo darbų, mechaninių, pneumatinių, elektrinių ir elektroninių įrenginių, jutiklių, stebėjimo ir valdymo sistemų montavimo, derinimo, reguliavimo ir eksploatavimo ir kt.

Praktinis mokymas vyksta mokyklos dirbtuvėse, įmonėse, kurios gamybos procese naudoja automatines mechatronines sistemas. Jo metu įtvirtinami automatinių sistemų, pneumatinių įrenginių pritaikymo, montavimo ir kt. gebėjimai. Programa baigiama įgytų kompetencijų vertinimu..

Automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko kvalifikacija suteikiama baigus visą mokymo programą ir įgijus apibrėžtas kompetencijas. Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti, montuoti ir derinti pneumatines ir elektropneumatines sistemas, eksploatuoti elektrotechnikos įrenginius, programuoti loginius valdiklius, eksploatuoti hidraulines ir elektrohidraulines sistemas. Baigus šią programą, mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.

Baigusiajam suteikiama automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko kvalifikacija.

Elektriko (trukmė – 50 kreditų)
Šią kvalifikaciją įgijęs asmuo: gebės suprasti elektrinius procesus, vykstančius elektros įrenginiuose, supras elektros įrenginių veikimą ir konstrukciją bei įrangą. Gebės įrengti, sumontuoti ir eksploatuoti veikiančius elektros įrenginius. Supras elektrotechninius ir elektronikos procesus, vykstančius elektros įrenginiuose, mokės juos valdyti ir prižiūrėti.

Elektriko modulinė profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotą elektriką, gebantį dirbti įmonėse, organizacijose, kurios montuoja ir eksploatuoja galios ir apšvietimo elektros įrenginius, gebantį montuoti ir eksploatuoti žemos ir vidutinės įtampos skirstomuosius tinklus bei elektrinių elektros įrenginius. Baigus šią programą mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

Kirpėjo (trukmė - 90 kreditų)
Mokymo programa skirta rengti kirpėjus, gebančius atlikti plaukų priežiūros, trumpalaikio plaukų sušukavimo, plaukų kirpimų, ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo, plaukų dažymo, šukuosenų modeliavimo. Siekiant šių tikslų būsimieji kirpėjai teoriniuose užsiėmimuose mokomi plaukų kirpimo, įvairių šukuosenų modeliavimo, trumpalaikio plaukų sušukavimo, plaukų dažymo, ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo, gaminių iš plaukų komponavimo ir jų pritaikymo, naudotis kirpyklų darbo įrankiais ir įranga, bendravimo su klientais ir apskaitos, sanitarijos ir higienos reikalavimų ir kt. Praktinis mokymas vyksta mokyklos praktinio mokymo kabinete, kirpyklose ir grožio salonuose. Praktinio mokymo metu įtvirtinami ir tobulinami plaukų priežiūros, trumpalaikio plaukų sušukavimo, plaukų kirpimų, ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo, plaukų dažymo, šukuosenų modeliavimo gebėjimai. Programa baigiama kvalifikacijos egzaminu. Baigusiajam suteikiama kirpėjo kvalifikacija.
Metalo apdirbimo staklininko (trukmė – 50 kreditų)
Metalo apdirbimo staklininko kvalifikacija reikalinga norint dirbti metalo apdirbimo staklininku.

Asmuo, įgijęs metalo apdirbimo staklininko kvalifikaciją, turi:

- gebėti braižyti ir skaityti vidutinio sudėtingumo brėžinius, eskizuoti, parengti techninę dokumentaciją, išmanyti jų savybes ir panaudojimo sritis, gaminti detales universaliomis tekinimo, frezavimo, apvaliojo ir plokščiojo šlifavimo staklėmis bei, panaudojant dalijimo galvutes, apdirbti paviršius, atlikti gręžimo ir drožimo operacijas universaliomis gręžimo ir drožimo staklėmis, dirbti pjaustymo staklėmis, matuoti detalės matmenis, paviršių glotnumą bei tarpusavio padėtį, nustatyti detalės tinkamumą, dirbti automatizuotomis programinio valdymo staklėmis, dirbti saugiai;

- žinoti mašinų gamyboje naudojamas medžiagas, jų savybes ir panaudojimo sritis, techninės dokumentacijos sudedamąsias dalis, brėžinių braižymo ir apipavidalinimo standartų reikalavimus, darbų saugos reikalavimus;

- mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai ir kruopščiai, organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su klientais ir kolegomis.

Norintiems siekti metalo apdirbimo staklininko kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.

Įgiję metalo apdirbimo staklininko kvalifikaciją asmenys gali dirbti įvairiose įmonėse, susijusiose su metalo apdirbimo darbais.

Būsimieji metalo apdirbimo staklininkai teoriniuose užsiėmimuose mokomi mašinų gamybos ir metalų tekinimo, gręžimo frezavimo, šlifavimo technologijų, metalo apdirbimo staklių sandaros, žaliavų, elektrotechnikos, braižybos ir brėžinių skaitymo, techninių matavimų ir tolerancijų, ruošinių paruošimo ir kt.

Praktinis mokymas vyksta mokyklų dirbtuvėse, pramonės ir paslaugų teikimo įmonėse. Praktinio mokymo trukmė – 35 savaitės. Jo metu įtvirtinami ir tobulinami metalo apdirbimo,tekinimo, brėžinių skaitymo ir kt. gebėjimai.

Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (trukmė - 20 kreditų)
Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojui parengti, kuris gebėtų savarankiškai eksploatuoti ir vairuoti C ir CE kategorijų motorinę transporto priemonę, vežti krovinius komerciniais tikslais.
Asmuo, siekiantis įgyti motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo kvalifikaciją, turi būti ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus ir turėti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę.
Siuvėjo (trukmė - 90 kreditų)
Programos tikslas - parengti kvalifikuotą, atitinkantį darbo rinkos reikalavimus, siuvėją gebantį dirbti įmonėse, teikiančiose drabužių siuvimo ir taisymo paslaugas, siūti drabužius siuvimo įmonėse ar individualiai, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje. Taip pat sudaromos galimybės įgyti profesines kompetencijas: darbo vietos pasiruošimui, medžiagų pažinimui ir sukirpimui, siuvimo paslaugų teikimui, drabužių konstrukcijos parinkimui ir pritaikymui, lekalų parengimui ir detalių sukirpimui, drabužių paruošimas primatavimui, drabužių siuvimui ir taisymui, drabužių baigiamųjų darbų atlikimui, drabužių modeliavimui.
Slaugytojo padėjejo (trukmė - 50 kreditų)
Programos tikslas – parengti kvalifikuotą darbuotoją, gebantį padėti slaugos specialistui, suteikti kvalifikuotas slaugos paslaugas.

Besimokančiajam sudaromos galimybės įgyti profesines kompetencijas tenkinti higienines paciento reikmes, rūpintis pacientais ir jų artimaisiais, tvarkyti pacientų išskyras ir sekretus, atlikti techninius darbus.

Asmenys, įgiję slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją, galės dirbti valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose, Greitosios medicinos pagalbos stotyse ir skyriuose, ligoninių ir pacientų priėmimo skyriuose, policijos komisariato areštinėse, laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigose, kariuomenėje, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniuose, laivuose, civilinėje aviacijoje, sporto klubuose, pasienio apsaugos tarnyboje, civilinės aviacijos srities įstaigose.

Baigus šią programą ir įgijus slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo Slaugos studijų krypties programas.

Suvirintojo (trukmė - 90 kreditų)
Programos tikslas - parengti kvalifikuotą suvirintoją, gebanti dirbti inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, atlikti suvirinimo darbus statybose gaminant bei montuojant įvairias konstrukcijas, inžinerinius tinklus, atlikti suvirinimo darbus energetikos sektoriuje gaminant ir montuojant įvairius vamzdynus, katilus, slėginius indus bei talpyklas, dirbti naujų gaminių suvirinimo ir naudotų remonto darbus žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose Lietuvos ir Europos Sąjungos ūkio sektoriuose.

Mokymo programa apibrėžia šias veiklos sritis: darbo vietos ir medžiagų paruošimas pagal lydomojo suvirinimo technologiją; įvairių plieninių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis bei dujinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis; suvirintų detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijos taisymas; įvairių aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis;

suvirintų aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijų taisymas; terminis metalų pjaustymas bei detalių tiesinimas dujų liepsna;

suvirinimo komandinio darbo organizavimas, gaminio kokybės vertinimas, suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas, suvirinimo kokybės užtikrinimas.

Busimieji suvirintojai mokomi medžiagų pažinimo, elektrotechnikos pagrindų, kaip valdyti ir efektyviai kontroliuoti suvirinimo įrangą, brėžinių skaitymo, suvirinimo technologijos, kaip saugiai atlikti suvirinimo darbus, bendravimo užsienio kalba, skaitmeninio raštingumo, socialinio ir pilietinio sąmoningumo, iniciatyvumo ir verslumo, tvarios plėtros palaikymo.

Mokiniai praktiškai mokomi paruošti suvirinimui ir surinkti detales bei taikyti suvirinimo technologiją, suvirinti lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertiniu dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, paruošti ir surinkti vamzdžių detales bei taikyti vamzdžių suvirinimo technologiją, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti vario ir jo lydinių detales lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje, pjaustyti metalus deguoniniu liepsniniu (dujiniu) ir plazminiu pjovimo būdais, suvirinti gaminius ir pusgaminius pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas.

Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu praktiškai suvirinant bandinius patikrinamos ir vertinamos kompetencijos.

Baigus IV kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą, mokymąsi galima tęsti pagal V kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo profesinio mokymo programą ar pagal kitas su suvirinimu susijusių kvalifikacijų profesinio mokymo programas bei aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.