Skip to main content

KAIP UGDOME ATEITIES LYDERIUS ŠIANDIEN: EMOCINIS INTELEKTAS „VS“ DIRBTINIS INTELEKTAS

Spalio 1 d. socialinės pedagogės O. Bernatavičienė ir L. Keršienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Kaip ugdome ateities lyderius šiandien: emocinis intelektas „vs“ dirbtinis intelektas“. Konferencijos tema šiandien aktuali kaip niekad – kasdien mūsų aplinka tampa vis labiau skaitmenizuota, todėl kyla klausimas, kiek ir kokių žmogiškųjų savybių lyderiams reikės rytoj. Ugdymo įstaigų vaidmuo tampa itin svarbus. Pedagogai, kaip ir šachmatų didmeistriai, yra įpareigojami numatyti kelis ėjimus į priekį, tačiau be ekspertų įžvalgų tai padaryti būtų sudėtinga. Į problemą buvo žvelgiama plačiau – iš skirtingų skirtingas patirtis turinčių valstybių pozicijų. Atlikti įvairūs tyrimai patvirtina, kad lyderiui nebeužtenka turėti tik išlavintus profesinius įgūdžius, būtina turėti tinkamas socialines ir emocines kompetencijas, teisingą požiūrį į inovacijas ir jų plėtrą.

Ekonomikos ekspertas G. Nausėda pristatė kompetencijas, kurių pareikalaus ateities ekonomika. Jis akcentavo žmogaus galimybes adaptuotis mokantis, emocinio intelekto (pirmiausia gebėjimo gerai sutarti su savimi), lyderystės, kūrybiškumo ir būtinosios higienos svarbą.

R. Miljevič-Ridički, Zagrebo universiteto mokytojų rengimo, psichologijos ir ugdymo plėtros vystymo profesorė, kalbėjo apie socialinio emocinio ugdymo svarbą vaiko asmenybei, priminė esminius prieraišumo teorijos bruožus.

Psichologė, Milano-Bicocca universiteto humanitarinių mokslų daktarė Valeria Cavioni pristatė socialinio emocinio ugdymo tyrimą, atliktą priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasėse, pabrėžė mokytojo gero pasirengimo, komunikacijos ir tinkamo elgesio svarbą.

Analogišką tyrimą, tik atliktą 1-12 klasėse, komentavo Latvijos universiteto profesorė Baiba Martinsone. Socialinio emocinio ugdymo pamoka buvo numatyta tvarkaraštyje. Be mokinių, buvo apklausti ir mokytojai. Paaiškėjo, kad mokytojams pakankamai sudėtinga įvardinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pasigesta administracijos paramos.

Tyrimų analizė parodė, kad vaikai, turėję socialinio emocinio ugdymo pamokas ar užsiėmimus, tapo drąsesni, atviresni, lengviau komunikuojantys, savarankiškesni, patirdavo daugiau teigiamų emocijų.

Ant „karštųjų kėdžių“ sėdo J. Petrauskienė, LR švietimo ir mokslo ministrė, A. Landsbergienė, edukologė, socialinių mokslų daktarė, G. Misevičius, „Swedbank“ IT padalinio Lietuvoje vadovas, V. Jankauskas, LVJC direktorius, V. Bacys, Šiaulių r. Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius. Vyko diskusija „ Kas svarbiau: EQ/dirbtinis intelektas, o gal tiesiog racionalus protas?“ Diskusijos dalyviai EQ mokyklose vertino 6-8 balais. Buvo atkreiptas dėmesys, kad nėra probleminių vaikų, o yra tik turintys tam tikrų poreikių. Taip pat buvo skirta laiko klausimams-atsakymams.

Įdomų pranešimą „Kaip technologijos keičia švietimo pasaulį“ parengė KTU docentė, distancinio mokymo asociacijos prezidentė D. Rutkauskienė. Lektorė kalbėjo apie virtualaus bendravimo, skirto mokymui/si galimybes, pristatė masinius atviruosius internetinius kursus, kvietė bendradarbiauti.

Apie tai, kas padeda ugdyti vaikų emocinę ir socialinę gerovę, patirtimi dalijosi Carmel Cefai, Maltos universiteto profesorius, Socialinės emocinės ir psichikos sveikatos centro direktorius.

Savo pranešime „Ateities lyderių ugdymas švietimo sistemoje. Į ką svarbu atkreipti dėmesį?“ Vilniaus universiteto profesorius, psichoterapeutas E. Laurinaitis pabrėžė, kad reikia mokiniams negailėti gražių žodžių, juk geriausias mokymasis yra tada, kai sužadinamas smalsumas.

LPK prezidentas R. Dargis pristatė pranešimą „Reikalingos permainos švietime: prioritetiniai darbai moksleivių savirealizacijai pasiekti“. Pranešėjas kalbėjo apie svarbiausias kompetencijas, pabrėžė, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas kritinio mąstymo ir viešo kalbėjimo ugdymui, kokybiškam kvalifikacijos kėlimui, palinkėjo mokytojams būti laisviems savo sprendime.

Konferencijoje buvo galimybė drauge su švietimo ir verslo ekspertais pažvelgti ir suprasti socialinio emocinio ugdymo/si svarbą, suvokti technologijų progresą ir reikšmę kasdieniniame gyvenime, dalyvauti interaktyviuose žaidimuose.

Socialinė pedagogė O. Bernatavičienė