Naujienos

Vykdydami Erasmus+ projekto „Special methods for special students“ („Ypatingi metodai ypatingiems mokiniams“) Nr. 2020-1-PL01-KA229-081704 veiklas, grupė mūsų centro mokinių ir mokytojos vyko trumpalaikio mokymosi mainų vizito į Anatolijos vidurinę mokyklą Carsamba mieste, Turkijoje. Tai buvo ketvirtoji išvyka šiame projekte.

Susitikimo tema – istorija, socialinis mokymosi būdas. Išsiaiškinome, kad besimokantieji socialinio mokymosi būdu mėgsta dirbti grupėse, komandose, geriausią rezultatą pasiekia per socialinę sąveiką. Tokio tipo mokiniai yra stiprūs tiek verbalinėje, tiek neverbalinėje komunikacijoje. Projekto dalyviai išsiaiškino, ar jie yra tinkami mokytis šiuo būdu, kadangi didžioji dalis mūsų veiklų ir buvo sutelktos į tokio tipo mokymąsi.

Pirmoji susitikimo diena buvo skirta susipažinti su komandų nariais ir su mokymosi įstaigomis, kurioms komandos atstovauja, bei tų įstaigų istorijomis. Mokiniai tai darė bendraudami tarpusavyje, užduodami klausimus ir į juos atsakydami. Susipažinus su mokyklų istorijomis, buvo aptariami ir  svarbesni kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Ne tik vaišinomės turkiškais skanėstais, bet ir sužinojome, kurioje Turkijos vietoje, iš kokių ingredientų jie gaminami.

Antrąją vizito dieną keliavome į Amasiją, Juodosios jūros pakrančių regiono miestą, muziejų po atviru dangumi, įsikūrusį siaurame slėnyje, apsuptame nuostabios gamtos ir reikšmingų kultūros bei istorijos paminklų. Amasijos istorija siekia beveik 8 tūkstančius metų. Įspūdingi jos laikotarpiai ir klestėjusios kultūros – seldžiukų, hetitų, frigų, šumerų, lydiečių, persų ir armėnų; nuostabus tautybių mišinys – turkų, armėnų, totorių, bosnių ir graikų; stulbinantys istoriniai pastatai – archeologijos muziejus, kaligrafijos muziejus, Bill Mahan – buvusios ligoninės kompleksas (dabar muziejus), Bayazid Kuligasi - mečetė, teologijos mokykla; Manti House (koldūnų namai). Reikėjo įdėti daug pastangų, stengiantis prisiminti ar internete susirasti savo šalies istorijos faktus, palyginti, kokios kultūros, kokiais istoriniais laikotarpiais gyvavo, kokie praeities artefaktai išlikę ir kur jie saugomi. Aišku, kalbantis su partneriais iš kitų šalių, teko aiškintis klausimą, ar turtingos kiekvienos  mūsų šalių istorijos, ar daug kultūrinių klodų jos paliečia.

Trečiąją dieną susipažinome su Samsunu, Juodosios jūros uostu, pramonės centru, kur išvystyta maisto, tabako, chemijos pramonė, metalo apdirbimas ir žvejyba. Mieste yra Atatiurko muziejus. Šią dieną turėjome prisiminti mūsų šalių svarbias istorines asmenybes, papasakoti apie jas bei jų vaidmenį šalies istorijoje.

Ketvirtąją viešnagės dieną keliavome į Sinop. Miestas garsus ne tik turtinga istorine praeitimi, bet ir žmonėmis, dariusiais įtaką filosofijos, kultūros ir mokslo srityse. Sužinojome apie Akilą iš Sinopės – II amžiaus Biblijos vertėją; Diogeną Sinopietį (412 pr. Kr.) – garsųjį filosofą, protestuotoją prieš visuomenės ydas, materialių dalykų niekintoją, gyvenusį statinėje ir maniusį, kad visos ydos kyla iš gobšumo, kuomet, pasidavęs gobšumui, žmogus ima nepaisyti sąžinės ir skriaudžia kitus; Seidi Ali Reis (16 a.) – poetą, geografą ir atstronomą, Otomanų navigatorių ir admirolą, komandavusį laivynui ir laimėjusį Prevezos mūšį. Mes turėjome pristatyti savo šalių žmones, nusipelniusius kultūrai, literatūrai ar muzikai.

Paskutiniąją dieną  susipažinome su Carsamba miestu ir grupėse atsakinėjome į klausimus, susijusius su Turkijos ir šalių dalyvių istorijomis, iškilmingų pietų metu atsiėmėme pažymėjimus.