Naujienos

Lapkričio 11 dieną Alytaus profesinio rengimo centro salėje 11-12 klasių mokiniai žiūrėjo ilgam įsimenantį spektaklį „Jis ir ji“, sukurtą pagal Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės laiškus. Aktoriai Birutė Mar ir Aleksas Kazanavičius sudomino  jaunimą gražia ir jautria Jono Biliūno ir jo žmonos meilės istorija, perkeliančia į tuos laikus, kai žmones siejo dvasinis ryšys iki pat mirties. J. Biliūnienės  neišgąsdino net tai, kad jos vyras be skolų nieko daugiau neturėjo.

 1903 m. rašytojas J. Biliūnas, gavęs ,,Žiburėlio” stipendiją, įkalbėtas artimųjų, iškeliavo  į Leipcigo universitetą studijuoti komersanto profesijos. Bet literatūra jį traukė jau nuo pat gimnazijos laikų. Metęs komercijos mokslus, pradėjo studijuoti literatūrą. Grįžęs iš Leipcigo, susituokė su Julija, nors jau sirgo tuberkulioze. Jaunavedžiai buvo neturtingi, bet buvo laimingi dėl to, kad turėjo vienas kitą. Atšokę vestuves, nuvyko paviešėti pas Jono brolį į Anykščius. Gimtajame krašte vaikščiojo Šventosios pakrante, braidžiojo po rasotą pievą. O po tų pasivaikščiojimų valgė brolienės Severjos duonkepėje ant kopūstų lapų keptus bulvinius blynus, apipiltus lydytu sviestu ir grietine.

Sveikatą alinanti liga trukdė susikaupti ir rašyti. Vildamasis pagyti, Jonas Biliūnas 1904 m. rudenį išvažiavo į Šveicariją. Liga kamavo, nes kilo temperatūra. Rašė ir siuntė Julijai gražiausias eiles: „O kad tu čia būtum, mano numylėta!..“ Ji, nerasdama žodžių, „kad pasakytų, kas yra širdy“, siuntė jam Šilerio eiles…

Paskutines savo gyvenimo akimirkas Jonas Biliūnas kartu su žmona praleido Zakopanėje. Svajojo daug rašyti, sutaupyti pinigų mažam nameliui pušyne, rašomajam stalui. 1907 m., likus keliems mėnesiams iki mirties, pabaigė rašyti apysaką „Liūdna pasaka“. Jonas Biliūnas mirė Lenkijoje, Zakopanėje, ten ir buvo palaidotas. Spektaklis baigiamas eilėraščiu ,, Kad numirsiu, man pakaskit”. Paskutinis rašytojo J. Biliūno troškimas išsipildė, nes jo palaikai 1953-siais buvo perkelti į gimtinę.