Baigusiems 10 ar 11 klasių - vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programos

Apdailininko (statybininko) (trukmė - 3 m.)

Apdailininko (statybininko) kvalifikacija reikalinga apdailininko (statybininko) profesijai. Apdailininko (statybininko) veiklos uždaviniai: parengti ir paruošti dažų mišinius ir kitas reikalingas medžiagas, paruošti, lyginti, glaistyti paviršius, dažyti pastato sienas, lubas, duris, langus, lygius ir reljefinius paviršius, inžinerinių statinių konstrukcijas, dekoruoti patalpų sienas, lubas ir kitus elementus tapetais, naudoti rankinius įrankius ir mechanizuotą įrangą, nustatyti dekoruoto paviršiaus defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti dažytą, dekoruotą tapetais paviršių; parinkti ir paruošti skiedinius iš atskirų komponentų, sausųjų mišinių ir kitas reikalingas medžiagas, patikrinti, nužymėti ir paruošti tinkuojamus paviršius, tinkuoti pastato sienas, lubas, stulpus, angokraščius, arkas, skliautus ir kitus pastato elementus paprastais, dekoratyviais ir specialiaisiais skiediniais rankiniu ir mechanizuotu būdu, nustatyti tinko defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti tinką; apdailinti plytelėmis sienas, grindis, laiptus, baseinus ir kitas pastato konstrukcijas, gyvenamosios, visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų viduje ir išorėje, parinkti tinkamas medžiagas konkrečiam atvejui, užtikrinti darbų kokybę, paruošti pagrindą, atlikti plytelėmis apdailintų paviršių remontą, šiltinti pastato sienas termoizoliacinėmis plokštėmis. Apdailininkui (statybininkui) svarbios šios asmeninės savybės: kruopštumas, dėmesio koncentracija, kūno koordinacija, fizinė ištvermė. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją, galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą.

Programoje numatyti 10 privalomų modulių: įvadas į apdailininko (statybininko) profesiją, rankinis tinkavimas, vertikalių paviršių apdaila plytelėmis, apmušalų klijavimas, dažymo darbai, fasadų apšiltinimas termoizoliacinėmis plokštėmis, pastato paviršiaus dekoravimas dažų mišiniais, mechanizuotas tinkavimas, horizontalių vidinių paviršių apdaila plytelėmis, įvadas į darbo rinką.

Taip pat programoje yra 3 pasirenkami moduliai. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Baigus šią programą mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

Automobilių elektros įrengimų remontininko (trukmė – 3 m.)
  
Automobilių elektros įrengimų remontininkas žino automobilio agregatų, mechanizmų ir sistemų paskirtį, sandarą, veikimą. Diagnozuoja automobilio elektros įrenginių techninę būklę, nustato gedimus ir jų priežastis, atlieka techninės priežiūros ir remonto darbus. Žino automobilių elektroninių valdymo sistemų sandarą, veikimą, atlieka jų diagnostikos ir techninės priežiūros darbus. Jis geba naudotis technine literatūra, informacinėmis technologijomis, skaito automobilių detalių, mazgų darbo ir surinkimo brėžinius, principines ir montažines automobilių elektros įrenginių schemas. Automobilių elektros įrengimų remontininkas naudojasi automobilių techninės priežiūros technologine įranga ir įrankiais, elektrinių parametrų matavimo įranga (indikatoriniais prietaisais, multitesteriais, osciloskopais), elektroninių valdymo sistemų diagnostine įranga, šaltkalvio įrankiais, moka dirbti mažaisiais mechanizmais (gręžimo, metalo pjovimo, šlifavimo, galandinimo, presavimo ir kita įranga), litavimo įranga.

Programos tikslas – parengti kvalifikuotus automobilių elektros įrengimų remontininkus.

Baigus programą, automobilių elektros įrengimų remontininkas gebės atlikti automobilio elektros įrenginių diagnostiką, techninę priežiūrą, remontą, montuoti specialią papildomą elektros įrangą, laikantis darbų saugos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

Programoje numatyti 8 privalomų modulių. Taip pat - 5 pasirenkami.

Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Automobilių elektros įrengimų remontininko kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą ir pasiekusiam numatytus mokymo tikslus. Mokinio profesinio pasirengimo lygis nustatomas pagal profesinio mokymo žinių ir kompetencijų vertinimo rezultatus.

Asmenys, įgiję automobilių elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją, galės dirbti automobilių remonto paslaugas teikiančiose įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Baigus šią programą mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

Automobilių mechaniko (trukmė – 3 m.)

Automobilių mechaniko kvalifikacija reikalinga norint dirbti automobilių mechaniku. Asmuo, įgijęs automobilių mechaniko kvalifikaciją, turi: - gebėti braižyti ir skaityti brėžinius ir schemas, atlikti techninius matavimus, parinkti tinkamas konstrukcines ir eksploatacines medžiagas, atlikti šaltkalvio darbus, įvertinti automobilio mechanizmų ir sistemų būklę pagal išorinius požymius, atlikti reglamentinius automobilių techninės priežiūros darbus, laikantis gamintojo nurodymų ir rekomendacijų, ardyti, surinkti, reguliuoti ir derinti automobilio mechanizmus bei sistemas, aptikti gedimus, nustatyti jų priežastis ir jas pašalinti, pakeičiant arba suremontuojant detales; - žinoti saugaus darbo reikalavimus, automobilio bei jo mechanizmų ir agregatų konstrukciją, dujinio ir elektrinio suvirinimo įrengimų konstrukciją, darbo su diagnostikos prietaisais ir remonto technologine įranga, suvirinimo elektra ir dujomis įranga reikalavimus, pagrindinius ekonomikos ir darbo teisės pagrindus; - mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, mokėti bent vieną užsienio kalbą, mandagiai bendrauti su klientais, domėtis automobiliais, būti pastabiu, kruopščiu, tvarkingu ir sąžiningu. Norintiems siekti automobilių mechaniko kvalifikacijos reikia turėti pagrindinį išsilavinimą. Įgiję automobilių mechaniko kvalifikaciją asmenys gali dirbti automobilių mechanikais automobilių remonto dirbtuvėse, kurti privačią verslo įmonę.

Modulinė automobilių mechaniko profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotus automobilių mechanikus, gebančius derinti, montuoti, prižiūrėti, tvarkyti ir taisyti keleivinių automobilių, sunkvežimių, motociklų ir kitų variklinių transporto priemonių variklius ir mechaninę bei kitą panašią įrangą.

Baigus programą, automobilių mechanikai gebės dirbti įvairiose automobilių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose bei specializuotose automobilių įrenginių remonto ir techninės priežiūros įmonėse. Bus sudarytos tinkamos mokymo ir mokymosi sąlygos, kurios užtikrins kompetencijų, reikalingų skirtingiems automobilių mechaniko veiklos procesams, ugdymą: automobilių variklių, „Otto“ variklių maitinimo ir uždegimo sistemų, dyzelinių variklių maitinimo sistemų, transmisijos, važiuoklės, stabdžių, elektros įrenginių derinimo, montavimo, priežiūros, tvarkymo ir taisymo.

Programoje numatyti 8 privalomieji moduliai. Taip pat 5 pasirenkamieji.

Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Automobilių mechaniko kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą ir pasiekusiam numatytus mokymo tikslus. Mokinio profesinio pasirengimo lygis nustatomas pagal profesinio mokymo žinių ir kompetencijų vertinimo rezultatus.

Kirpėjo (trukmė – 3 m.)
 
Mokymo programa skirta rengti kirpėjus, gebančius atlikti plaukų priežiūros, trumpalaikio plaukų sušukavimo, plaukų kirpimų, ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo, plaukų dažymo, šukuosenų modeliavimo. Siekiant šių tikslų būsimieji kirpėjai teoriniuose užsiėmimuose mokomi plaukų kirpimo, įvairių šukuosenų modeliavimo, trumpalaikio plaukų sušukavimo, plaukų dažymo, ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo, gaminių iš plaukų komponavimo ir jų pritaikymo, naudotis kirpyklų darbo įrankiais ir įranga, bendravimo su klientais ir apskaitos, sanitarijos ir higienos reikalavimų ir kt. Praktinis mokymas vyksta mokyklos praktinio mokymo kabinete, kirpyklose ir grožio salonuose. Praktinio mokymo metu įtvirtinami ir tobulinami plaukų priežiūros, trumpalaikio plaukų sušukavimo, plaukų kirpimų, ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo, plaukų dažymo, šukuosenų modeliavimo gebėjimai. Programa baigiama kvalifikacijos egzaminu. Baigusiajam suteikiama kirpėjo kvalifikacija.
Kompiuterių tinklų derintojo (trukmė – 2 m. 3 mėn.)
 
Programos tikslas - parengti kvalifikuotą kompiuterių tinklo derintoją, išmanantį darbą kompiuterių tinkle ir gebanti dirbti įmonėse, kuriuose įdiegta techninė bei programinė įranga, sukurtas kompiuterių tinklas. Mokymo programa skirta sudaryti tinkamas mokymo ir mokymosi sąlygas, kurios užtikrintų kompetencijų, reikalingų skirtingiems kompiuterių tinklo derintojo veiklos procesams: nesudėtingų sistemų dizaino ir architektūros techninių sąlygų, duomenų modelių derinimui, kompiuterinių tinklų komponenčių derinimui, kibernetinės saugos taikymui, naujų darbo vietų įrengimui, tinklų inventorizacijos procedūrų priežiūrai, tinklo duomenų srautų stebėjimui.

Mokymo programa apibrėžia šias veiklos sritis: darbas su technine tinklo įranga, darbas su programine įranga, tinklo paslaugų konfigūravimas ir testavimas. Kompiuterių tinklo derintojas gali dirbti įmonėse, kurios turi išplėtotą kompiuterių tinklą ir įmonėse, kurios užsiima telekomunikacinių paslaugų diegimu.

Būsimieji kompiuterių tinklo derintojai teoriniuose užsiėsimuose mokomi: profesijos technologinių žinių ir informacinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, specialybės užsienio kalbos, bendravimo psichologijos ir profesinės etikos, lietuvių kalbos kultūros ir specialybės kalbos.

Praktinių užsiėmimų metu mokomi duomenų perdavimo tinklo derinimo, kompiuterinės technikos eksploatavimo, taikomųjų programų naudojimo, sistemų saugumo taikymo įgūdžių, operacinių sistemų derinimo, kompiuterių tinklų planavimo ir diegimo, duomenų bazių valdymo.

Praktika atliekama įmonėse, kurios diegia telekomunikacines paslaugas arba, kurioms reikalinga eksploatuoti vidines komunikacijas. Praktikos metu demonstruojamos, įtvirtinamos ir tobulinamos įgytos kompetencijos. Kompiuterių tinklo derintojo kvalifikacija suteikiama baigus visą mokymo programą ir įgijus apibrėžtas kompetencijas. Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti, montuoti ir derinti duomenų perdavimo tinklą, eksploatuoti kompiuterinę techninę įrangą, parinkti, naudotis ir išmanyti taikomąsias programas, stebėti ir suprasti duomenų srautą, pažinti protokolus ir jungtis, analizuoti ir taikyti informacinių sistemų saugumą, derinti įvairias operacines sistemas, planuoti, organizuoti ir diegti kompiuterių tinklus, naudotis duomenų bazėmis ir jų valdymo sistemomis.

Baigus šią programą, mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.

Konditerio (trukmė – 2 m. 7 mėn.)
Konditerio modulinė profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotą konditerį, gebantį savarankiškai dirbti įvairiose maitinimo įmonėse, duonos ir pyrago gaminių kepimo ir konditerijos įmonėse. Ši programa skirta pirminiam profesiniam mokymui. Programoje numatyti 5 kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai: Darbo vietos paruošimas; Nemielinės tešlos konditerijos gaminių gamyba; Mielinės tešlos konditerijos gaminių gamyba; Konditerijos pusgaminių ir puošimo elementų gamyba; Kreminės konditerijos gamyba. Taip pat 3 pasirenkamieji moduliai: Šakočių gamyba; Desertų gamyba; Rankų darbo saldainių gamyba. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo metu bus vertinamos kompetencijos: paruošti gamybai maisto produktus ir žaliavas, gaminti konditerinį gaminį, jį dekoruoti. Kitų kompetencijų įgijimas vertinimas žinių ir supratimo pagrindu, baigus modulio programą. Asmenys, įgiję konditerio kvalifikaciją, galės dirbti duonos, konditerijos, maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Baigus šią mokymo programą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo studijų programas.
Logisto ekspeditoriaus (trukmė – 2 m. 3 mėn.)
Logisto ekspeditoriaus kvalifikacija reikalinga Logisto ekspeditoriaus profesijai. Logisto ekspeditoriaus veiklos objektas: krovinių sandėliavimas ir transportavimas. Logisto ekspeditoriaus tikslas – atlikti krovinių sandėliavimo ir transportavimo darbus. Logisto ekspeditoriaus Veiklos uždaviniai: vykdyti prekių transportavimą įvairiose didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, didelėse ir vidutinėse krovinių pervežimo įmonėse bei muitinėse, įforminti krovinių vežimo dokumentus, draudimo sutartis, eksporto ir importo licencijas, tvarkyti vežamų ir sandėlyje laikomų krovinių apskaitą, prižiūrėti sandėlyje laikomus krovinius.

Įgiję Logisto ekspeditoriaus kvalifikaciją turės šias kompetencijas: Naudoti geografines informacines sistemas, transporto sekimo programas; logistinės informacines sistemas, modernias bendro pobūdžio informacines sistemas; biuro techniką; Parinkti vežėją ir transportą krovinių gabenimui šalyje ir tarptautiniais maršrutais; Įvertinti krovinį ir jo gabenimo specifiką; Pristatyti logistikos ir transporto paslaugas užsienio kalba; Nustatyti optimalų krovinių gabenimo maršrutą; Organizuoti krovinių tikrinimo ir deklaravimo procedūras muitinėje; Vykdyti logistinę veiklą pagal atsakomybę ir veiklą reglamentuojančius dokumentus; Gabenti pavojingus, greitai gendančius bei didžiagabaričius krovinius; Kontroliuoti ir teikti informaciją apie krovinio gabenimo režimą; Rengti krovinių vežimo dokumentaciją. Logistas ekspeditorius vykdo prekių transportavimą įvairiose didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, didelėse ir vidutinėse krovinių pervežimo įmonėse bei muitinėse, tinkamai įformina krovinių vežimo dokumentus, draudimo sutartis, eksporto ir importo licencijas, tvarko vežamų ir sandėlyje laikomų krovinių apskaitą, prižiūri sandėlyje laikomus krovinius, rūpinasi vežamų krovinių saugumu.

Įgiję šią kvalifikaciją asmenys transporto, logistikos įmonių ar gamybinių, prekybinių įmonių ekspedijavimo, pirkimo, užsakymo, eksporto importo, ūkio, transporto padaliniuose. Įmonių, įstaigų tipai nėra apriboti dėl šios kvalifikacijos veiklos, bet Lietuvoje dažniausiai pasitaikantis įmonės tipas šiai kvalifikacijai yra uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios (personalinės) įmonės.

Būsimieji logistai-ekspeditoriai teorinių užsiėmimų metu mokomi įmonės kūrimo ir veiklos organizavimo, prekių mokslo, vežimo technologijos, kaštų ir savikainos skaičiavimo metodikos, tarptautinių vežimų organizavimo, valstybinių ir tarptautinių norminių dokumentų reikalavimų, tarptautinių vežimų vairuotojų darbo organizavimo, tarptautinių vežimų dokumentų tvarkymo, valstybinės sienos pervažiavimo taisyklių ir muitinės formalumų atlikimo, apskaitos ir finansų.

Padavėjo ir barmeno (trukmė – 2 m. 7 mėn.)
  
Modulinė padavėjo ir barmeno profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotą padavėją ir barmeną, gebantį dirbti įvairiose maitinimo įmonėse, sudaryti tinkamas mokymo ir mokymosi sąlygas, kurios užtikrintų kompetencijų, reikalingų skirtingiems padavėjo ir barmeno veiklos procesams, ugdymą: pasiruošimas lankytojų aptarnavimui, baro gėrimų išmanymas ir parinkimas, valgių ir gėrimų patiekimas, specialių užsakymų aptarnavimas, barmeno darbas, apskaitos maitinimo įmonėse organizavimas.

Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos.

Būsimieji padavėjai barmenai teoriniuose užsiėmimuose mokomi maitinimo įmonių ir barų veiklos, pasiruošimo lankytojų aptarnavimui, baro gėrimų, valgių ir gėrimų patiekimo, specialių užsakymų aptarnavimo, barmeno darbo, darbo ir apskaitos maitinimo įmonėse organizavimo, maisto ruošimo technologijos, civilinės saugos ir kt.

Praktinis mokymas vyksta mokyklų verslo praktinio mokymo kabinetuose, laboratorijose, maitinimo įmonėse. Jo metu įtvirtinami ir tobulinami lankytojų aptarnavimo, gėrimų ir patiekalų gaminimo, apskaitos vedimo ir kt. gebėjimai.

Įgiję padavėjo barmeno kvalifikaciją asmenys gali dirbti padavėju barmenu viešojo maitinimo sferos įmonėse bei kurti savo verslą.

Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų srities programas.

Staliaus (trukmė – 3 m.)
Staliaus kvalifikacija reikalinga norint dirbti staliumi. Asmuo, įgijęs staliaus kvalifikaciją, turi: - gebėti saugiai dirbti, skaityti darbo brėžinius, apskaičiuoti medžiagas, matuoti ir žymėti medieną, paruošti medieną apdirbimui, atlikti medinių paviršių apdailą, rankinio medienos apdirbimo operacijas, dirbti mechanizuoto medienos apdirbimo staklėmis ir įrengimais, gaminti medienos gaminius pagal pateiktus brėžinius, montuoti medinius statybinius gaminius, baldus, įrengti patalpų interjerą, statyti medinius pastatus ir juos apšiltinti, montuoti medines stogo konstrukcijas, pašalinti medienos gaminių defektus - žinoti darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, naudojimosi specialiaisiais darbo įrankiais taisykles, medienos apdirbimo technologiją, apdirbamos medienos savybes ir gaminių kokybės priklausomybe nuo jų. - mokėti dirbti kruopščiai, atsakingai ir savarankiškai, organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti Staliaus kvalifikaciją galima įgyti pagrindinio profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal staliaus mokymo programą. Norintiems siekti staliaus kvalifikacijos reikia turėti pagrindinį išsilavinimą. Įgiję staliaus kvalifikaciją asmenys gali dirbti staliais medžio apdirbimo įmonėse, staliaus dirbtuvėse, statybos-remonto, statybos organizacijose, įmonių remonto cechuose ir kt.

Programos tikslas - parengti kvalifikuotą darbuotoją, kuris gebėtų apdirbti medieną rankiniais ir rankiniais elektriniais įrankiais, apdirbti medieną mechanizuotu būdu, gaminti tiesines medienos detales, gaminti ir surinkti sudėtinius medienos gaminius, montuoti ir remontuoti medienos gaminius, montuoti apdailos plokštes ir tiesinius elementus, gaminti ir surinkti medienos masyvo baldus, atlikti medienos gaminių apdailą laikantis darbų saugos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Programos paskirtis - įgyti profesines kompetencijas gaminti, surinkti ir montuoti įvairias medines konstrukcijas, medienos masyvo baldus atlikti jų remontą, gaminti ir montuoti įvairius medinius apdailos elementus. Programoje numatyti 11 privalomų modulių: įvadas į staliaus profesiją; medienos apdirbimas rankiniais ir elektriniais įrankiais; medienos apdirbimas mechanizuotu būdu, tiesinių medienos gaminių gamyba; sudėtinių medienos gaminių gamyba ir surinkimas; medienos gaminių montavimas, medienos gaminių remontas; apdailos plokščių ir tiesinių elementų montavimas; medienos gaminių apdaila; įvadas į darbo rinką.

Taip pat - 3 pasirenkami. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmens įgytos kvalifikacijos vertinimo metu vertinamos šios kompetencijos: apdirbti medieną rankiniais ir rankiniais elektriniais įrankiais; apdirbti medieną mechanizuotu būdu; gaminti ir surinkti sudėtinius medienos gaminius; gaminti ir surinkti medienos gaminius iš medienos masyvo; gaminti ir remontuoti statybinius medienos gaminius; montuoti apdailos plokštes ir tiesinius elementus; atlikti medienos gaminių apdailą.

Kitų kompetencijų įgijimas vertinimas žinių ir supratimo pagrindu, baigus modulio programą. Asmenys, įgiję staliaus kvalifikaciją, galės dirbti statybos ir medžio apdirbimo įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

Suvirintojo (trukmė – 3 m.)
 
Programos tikslas - parengti kvalifikuotą suvirintoją, gebanti dirbti inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, atlikti suvirinimo darbus statybose gaminant bei montuojant įvairias konstrukcijas, inžinerinius tinklus, atlikti suvirinimo darbus energetikos sektoriuje gaminant ir montuojant įvairius vamzdynus, katilus, slėginius indus bei talpyklas, dirbti naujų gaminių suvirinimo ir naudotų remonto darbus žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose Lietuvos ir Europos Sąjungos ūkio sektoriuose.

Mokymo programa apibrėžia šias veiklos sritis: darbo vietos ir medžiagų paruošimas pagal lydomojo suvirinimo technologiją; įvairių plieninių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis bei dujinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis; suvirintų detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijos taisymas; įvairių aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis; suvirintų aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijų taisymas; terminis metalų pjaustymas bei detalių tiesinimas dujų liepsna;

Suvirinimo komandinio darbo organizavimas, gaminio kokybės vertinimas, suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas, suvirinimo kokybės užtikrinimas.

Busimieji suvirintojai mokomi medžiagų pažinimo, elektrotechnikos pagrindų, kaip valdyti ir efektyviai kontroliuoti suvirinimo įrangą, brėžinių skaitymo, suvirinimo technologijos, kaip saugiai atlikti suvirinimo darbus, bendravimo užsienio kalba, skaitmeninio raštingumo, socialinio ir pilietinio sąmoningumo, iniciatyvumo ir verslumo, tvarios plėtros palaikymo.

Mokiniai praktiškai mokomi paruošti suvirinimui ir surinkti detales bei taikyti suvirinimo technologiją, suvirinti lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertiniu dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, paruošti ir surinkti vamzdžių detales bei taikyti vamzdžių suvirinimo technologiją, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti vario ir jo lydinių detales lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje, pjaustyti metalus deguoniniu liepsniniu (dujiniu) ir plazminiu pjovimo būdais, suvirinti gaminius ir pusgaminius pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas.

Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu praktiškai suvirinant bandinius patikrinamos ir vertinamos kompetencijos.

Baigus IV kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą, mokymąsi galima tęsti pagal V kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo profesinio mokymo programą ar pagal kitas su suvirinimu susijusių kvalifikacijų profesinio mokymo programas bei aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.

Virėjo (trukmė – 3 m.)
Virėjo kvalifikacija reikalinga virėjo profesijai įgyti. Virėjo veiklos objektas: patiekalų gaminimas ir patiekimas.

Virėjo veiklos uždaviniai: parinkti maisto produktus bei žaliavas; apskaičiuoti maisto produktų ir žaliavų reikmes; parengti darbo vietą; apdoroti maisto produktus ir žaliavas; naudotis technologiniais įrenginiais, inventoriumi, įrankiais ir saugiai jais dirbti; gaminti pusgaminius; gaminti bei patiekti patiekalus; įvertinti jų kokybę.

Virėjui svarbios šios asmeninės savybės: darbo organizavimas, bendradarbiavimas, iniciatyvumas, kūrybingumas, meninis suvokimas, kūrybiškumas, kruopštumas, fizinė ištvermė, gebėjimas dirbti komandoje. Virėjo kvalifikaciją galimą įgyti profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal virėjo profesinio mokymo programas arba neformaliuoju ar savaiminiu būdu.

Programos paskirtis – parengti kvalifikuotą virėją, išmanantį gastronomijos naujoves, ieškantį idėjų gaminant patiekalus, siekiantį išmokti pajusti skonio vientisumą, gebantį interpretuoti ir derinti maisto produktus. Programoje numatyta 11 privalomųjų modulių: Įvadas į virėjo profesiją; Pirminis maisto produktų paruošimas, pusgaminių gaminimas; Sriubų bei padažų gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei garnyrų iš daržovių, ankštinių kultūrų gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei garnyrų iš kruopų, makaronų, miltų, varškės, kiaušinių gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei užkandžių iš žuvų, jūros gėrybių gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei užkandžių iš mėsos, paukštienos gaminimas ir patiekimas; Salotų, šaltųjų užkandžių bei patiekalų gaminimas ir patiekimas; Saldžiųjų patiekalų gaminimas ir patiekimas; Įvadas į darbo rinką.

Taip pat – 4 pasirenkamieji moduliai: Miltinių konditerijos gaminių gaminimas; Proginių patiekalų gamybos technologijos; Sveikos mitybos pagrindai; Lietuviškų autentiškų nacionalinių patiekalų gaminimas. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmens įgytos kvalifikacijos vertinimo metu bus vertinamos kompetencijos: paruošti gamybai maisto produktus, gaminti pusgaminius, gaminti ir patiekti sriubas, padažus, karštuosius, šaltuosius ir saldžiuosius patiekalus, garnyrus bei užkandžius.

Kitų kompetencijų įgijimas vertinimas žinių ir supratimo pagrindu, baigus modulio programą. Asmenys, įgiję virėjo kvalifikaciją, galės dirbti įvairių tipų maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Baigus šią mokymo programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo studijų programas.

Vizualinės reklamos gamintojo (trukmė – 3 m.)
Vizualinės reklamos gamintojo kvalifikacija reikalinga vizualinės reklamos gamintojo profesijai. Vizualinės reklamos gamintojo veiklos objektas: vidaus reklamos projektavimas ir gamyba, lauko reklamos projektavimas ir gamyba, reklaminės spaudos projektavimas ir gamyba.

Vizualinės reklamos gamintojo veiklos uždaviniai: bendrauti su klientais; išklausyti pageidavimus bei patarti; parinkti ir naudoti medžiagas vizualinės reklamos gamybai; atlikti vidaus ir lauko reklamos bei reklaminės spaudos projektavimo ir gaminimo darbus, laikantis darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų; saugiai dirbti bei prižiūrėti vizualinės reklamos gamybos įrankius ir įrenginius; įvertinti reklamos išlaidas ir efektyvumą; gimtąja ir užsienio kalbomis naudotis profesine literatūra, žinynais, katalogais, informacinėmis priemonėmis ir technologijomis; atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, greitai reaguoti į permainas ir prie jų prisitaikyti, būti kūrybiškas, mandagus ir sąžiningas; savo veikloje taikyti teisės, ekonomikos ir verslo žinias. Vizualinės reklamos gamintojui svarbios šios asmeninės savybės: dėmesio koncentracija, kruopštumas, kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje.

Asmuo, siekiantis įgyti vizualinės reklamos gamintojo kvalifikaciją, turi įgyti visas privalomųjų modulių ir dviejų pasirenkamųjų modulių kompetencijas.

Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas.

Asmenys, įgiję vizualinės reklamos gamintojo kvalifikaciją, galės integruotis į vizualinę reklamą gaminančių įmonių veiklą, kurti vidutinį ar smulkujį verslą.

Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.