Baigusiems 10 ar 11 klasių - vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programos

Apdailininko (statybininko) kvalifikacija reikalinga apdailininko (statybininko) profesijai. Apdailininko (statybininko) veiklos uždaviniai: parengti ir paruošti dažų mišinius ir kitas reikalingas medžiagas, paruošti, lyginti, glaistyti paviršius, dažyti pastato sienas, lubas, duris, langus, lygius ir reljefinius paviršius, inžinerinių statinių konstrukcijas, dekoruoti patalpų sienas, lubas ir kitus elementus tapetais, naudoti rankinius įrankius ir mechanizuotą įrangą, nustatyti dekoruoto paviršiaus defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti dažytą, dekoruotą tapetais paviršių; parinkti ir paruošti skiedinius iš atskirų komponentų, sausųjų mišinių ir kitas reikalingas medžiagas, patikrinti, nužymėti ir paruošti tinkuojamus paviršius, tinkuoti pastato sienas, lubas, stulpus, angokraščius, arkas, skliautus ir kitus pastato elementus paprastais, dekoratyviais ir specialiaisiais skiediniais rankiniu ir mechanizuotu būdu, nustatyti tinko defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti tinką; apdailinti plytelėmis sienas, grindis, laiptus, baseinus ir kitas pastato konstrukcijas, gyvenamosios, visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų viduje ir išorėje, parinkti tinkamas medžiagas konkrečiam atvejui, užtikrinti darbų kokybę, paruošti pagrindą, atlikti plytelėmis apdailintų paviršių remontą, šiltinti pastato sienas termoizoliacinėmis plokštėmis. Apdailininkui (statybininkui) svarbios šios asmeninės savybės: kruopštumas, dėmesio koncentracija, kūno koordinacija, fizinė ištvermė. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją, galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą.

Programoje numatyti 10 privalomų modulių: įvadas į apdailininko (statybininko) profesiją, rankinis tinkavimas, vertikalių paviršių apdaila plytelėmis, apmušalų klijavimas, dažymo darbai, fasadų apšiltinimas termoizoliacinėmis plokštėmis, pastato paviršiaus dekoravimas dažų mišiniais, mechanizuotas tinkavimas, horizontalių vidinių paviršių apdaila plytelėmis, įvadas į darbo rinką.

Taip pat programoje yra 3 pasirenkami moduliai. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Baigus šią programą mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

 

Mokymo programa apibrėžia šias veiklos sritis: darbas su technine tinklo įranga, darbas su programine įranga, tinklo paslaugų konfigūravimas ir testavimas. Kompiuterių tinklo derintojas gali dirbti įmonėse, kurios turi išplėtotą kompiuterių tinklą ir įmonėse, kurios užsiima telekomunikacinių paslaugų diegimu.

Būsimieji kompiuterių tinklo derintojai teoriniuose užsiėsimuose mokomi: profesijos technologinių žinių ir informacinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, specialybės užsienio kalbos, bendravimo psichologijos ir profesinės etikos, lietuvių kalbos kultūros ir specialybės kalbos.

Praktinių užsiėmimų metu mokomi duomenų perdavimo tinklo derinimo, kompiuterinės technikos eksploatavimo, taikomųjų programų naudojimo, sistemų saugumo taikymo įgūdžių, operacinių sistemų derinimo, kompiuterių tinklų planavimo ir diegimo, duomenų bazių valdymo.

Praktika atliekama įmonėse, kurios diegia telekomunikacines paslaugas arba, kurioms reikalinga eksploatuoti vidines komunikacijas. Praktikos metu demonstruojamos, įtvirtinamos ir tobulinamos įgytos kompetencijos. Kompiuterių tinklo derintojo kvalifikacija suteikiama baigus visą mokymo programą ir įgijus apibrėžtas kompetencijas. Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti, montuoti ir derinti duomenų perdavimo tinklą, eksploatuoti kompiuterinę techninę įrangą, parinkti, naudotis ir išmanyti taikomąsias programas, stebėti ir suprasti duomenų srautą, pažinti protokolus ir jungtis, analizuoti ir taikyti informacinių sistemų saugumą, derinti įvairias operacines sistemas, planuoti, organizuoti ir diegti kompiuterių tinklus, naudotis duomenų bazėmis ir jų valdymo sistemomis.

Baigus šią programą, mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.

  

Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos.

Būsimieji padavėjai barmenai teoriniuose užsiėmimuose mokomi maitinimo įmonių ir barų veiklos, pasiruošimo lankytojų aptarnavimui, baro gėrimų, valgių ir gėrimų patiekimo, specialių užsakymų aptarnavimo, barmeno darbo, darbo ir apskaitos maitinimo įmonėse organizavimo, maisto ruošimo technologijos, civilinės saugos ir kt.

Praktinis mokymas vyksta mokyklų verslo praktinio mokymo kabinetuose, laboratorijose, maitinimo įmonėse. Jo metu įtvirtinami ir tobulinami lankytojų aptarnavimo, gėrimų ir patiekalų gaminimo, apskaitos vedimo ir kt. gebėjimai.

Įgiję padavėjo barmeno kvalifikaciją asmenys gali dirbti padavėju barmenu viešojo maitinimo sferos įmonėse bei kurti savo verslą.

Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų srities programas.

 

Mokymo programa apibrėžia šias veiklos sritis: darbo vietos ir medžiagų paruošimas pagal lydomojo suvirinimo technologiją; įvairių plieninių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis bei dujinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis; suvirintų detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijos taisymas; įvairių aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis; suvirintų aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijų taisymas; terminis metalų pjaustymas bei detalių tiesinimas dujų liepsna;

Suvirinimo komandinio darbo organizavimas, gaminio kokybės vertinimas, suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas, suvirinimo kokybės užtikrinimas.

Busimieji suvirintojai mokomi medžiagų pažinimo, elektrotechnikos pagrindų, kaip valdyti ir efektyviai kontroliuoti suvirinimo įrangą, brėžinių skaitymo, suvirinimo technologijos, kaip saugiai atlikti suvirinimo darbus, bendravimo užsienio kalba, skaitmeninio raštingumo, socialinio ir pilietinio sąmoningumo, iniciatyvumo ir verslumo, tvarios plėtros palaikymo.

Mokiniai praktiškai mokomi paruošti suvirinimui ir surinkti detales bei taikyti suvirinimo technologiją, suvirinti lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertiniu dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, paruošti ir surinkti vamzdžių detales bei taikyti vamzdžių suvirinimo technologiją, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti vario ir jo lydinių detales lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje, pjaustyti metalus deguoniniu liepsniniu (dujiniu) ir plazminiu pjovimo būdais, suvirinti gaminius ir pusgaminius pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas.

Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu praktiškai suvirinant bandinius patikrinamos ir vertinamos kompetencijos.

Baigus IV kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą, mokymąsi galima tęsti pagal V kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo profesinio mokymo programą ar pagal kitas su suvirinimu susijusių kvalifikacijų profesinio mokymo programas bei aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.

Transporto priemonių remontininko modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam transporto priemonių remontininkui parengti, kuris gebėtų savarankiškai atlikti transporto priemonių vidaus degimo variklių, jų maitinimo ir uždegimo sistemų, transmisijų, važiuoklių, elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą.
Asmuo, įgijęs transporto priemonių remontininko kvalifikaciją, galės dirbti transporto priemonių techninės priežiūros bei remonto įmonėse arba vykdyti individualią veiklą.
Darbo priemonės: elektriniai, hidrauliniai bei pneumatiniai įrankiai ir įrenginiai, matavimo priemonės, diagnostiniai prietaisai, skirti transporto priemonių remontininko techninės priežiūros ir remonto darbams atlikti, darbų saugos priemonės, duomenų bazės. Dirbama transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto patalpose, atskirais atvejais lauko sąlygomis.
Transporto priemonių remontininkas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimais, naudojasi darbus reglamentuojančiais dokumentais, geba savarankiškai planuoti savo veiklą. Dėl darbų specifikos darbuotojas aprūpinamas specialiomis asmens apsaugos priemonėmis.
Transporto priemonių remontininkui svarbios šios asmeninės savybės: kruopštumas, atsakingumas, savarankiškumas, dėmesio koncentracija, fizinė ištvermė.

Virėjo veiklos uždaviniai: parinkti maisto produktus bei žaliavas; apskaičiuoti maisto produktų ir žaliavų reikmes; parengti darbo vietą; apdoroti maisto produktus ir žaliavas; naudotis technologiniais įrenginiais, inventoriumi, įrankiais ir saugiai jais dirbti; gaminti pusgaminius; gaminti bei patiekti patiekalus; įvertinti jų kokybę.

Virėjui svarbios šios asmeninės savybės: darbo organizavimas, bendradarbiavimas, iniciatyvumas, kūrybingumas, meninis suvokimas, kūrybiškumas, kruopštumas, fizinė ištvermė, gebėjimas dirbti komandoje. Virėjo kvalifikaciją galimą įgyti profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal virėjo profesinio mokymo programas arba neformaliuoju ar savaiminiu būdu.

Programos paskirtis – parengti kvalifikuotą virėją, išmanantį gastronomijos naujoves, ieškantį idėjų gaminant patiekalus, siekiantį išmokti pajusti skonio vientisumą, gebantį interpretuoti ir derinti maisto produktus. Programoje numatyta 11 privalomųjų modulių: Įvadas į virėjo profesiją; Pirminis maisto produktų paruošimas, pusgaminių gaminimas; Sriubų bei padažų gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei garnyrų iš daržovių, ankštinių kultūrų gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei garnyrų iš kruopų, makaronų, miltų, varškės, kiaušinių gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei užkandžių iš žuvų, jūros gėrybių gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei užkandžių iš mėsos, paukštienos gaminimas ir patiekimas; Salotų, šaltųjų užkandžių bei patiekalų gaminimas ir patiekimas; Saldžiųjų patiekalų gaminimas ir patiekimas; Įvadas į darbo rinką.

Taip pat – 4 pasirenkamieji moduliai: Miltinių konditerijos gaminių gaminimas; Proginių patiekalų gamybos technologijos; Sveikos mitybos pagrindai; Lietuviškų autentiškų nacionalinių patiekalų gaminimas. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmens įgytos kvalifikacijos vertinimo metu bus vertinamos kompetencijos: paruošti gamybai maisto produktus, gaminti pusgaminius, gaminti ir patiekti sriubas, padažus, karštuosius, šaltuosius ir saldžiuosius patiekalus, garnyrus bei užkandžius.

Kitų kompetencijų įgijimas vertinimas žinių ir supratimo pagrindu, baigus modulio programą. Asmenys, įgiję virėjo kvalifikaciją, galės dirbti įvairių tipų maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Baigus šią mokymo programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo studijų programas.

Vizualinės reklamos gamintojo veiklos uždaviniai: bendrauti su klientais; išklausyti pageidavimus bei patarti; parinkti ir naudoti medžiagas vizualinės reklamos gamybai; atlikti vidaus ir lauko reklamos bei reklaminės spaudos projektavimo ir gaminimo darbus, laikantis darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų; saugiai dirbti bei prižiūrėti vizualinės reklamos gamybos įrankius ir įrenginius; įvertinti reklamos išlaidas ir efektyvumą; gimtąja ir užsienio kalbomis naudotis profesine literatūra, žinynais, katalogais, informacinėmis priemonėmis ir technologijomis; atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, greitai reaguoti į permainas ir prie jų prisitaikyti, būti kūrybiškas, mandagus ir sąžiningas; savo veikloje taikyti teisės, ekonomikos ir verslo žinias. Vizualinės reklamos gamintojui svarbios šios asmeninės savybės: dėmesio koncentracija, kruopštumas, kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje.

Asmuo, siekiantis įgyti vizualinės reklamos gamintojo kvalifikaciją, turi įgyti visas privalomųjų modulių ir dviejų pasirenkamųjų modulių kompetencijas.

Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas.

Asmenys, įgiję vizualinės reklamos gamintojo kvalifikaciją, galės integruotis į vizualinę reklamą gaminančių įmonių veiklą, kurti vidutinį ar smulkujį verslą.

Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.