Baigusiems 10 ar 11 klasių - vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programos

Apdailininko (statybininko) kvalifikacija reikalinga apdailininko (statybininko) profesijai. Apdailininko (statybininko) veiklos uždaviniai: parengti ir paruošti dažų mišinius ir kitas reikalingas medžiagas, paruošti, lyginti, glaistyti paviršius, dažyti pastato sienas, lubas, duris, langus, lygius ir reljefinius paviršius, inžinerinių statinių konstrukcijas, dekoruoti patalpų sienas, lubas ir kitus elementus tapetais, naudoti rankinius įrankius ir mechanizuotą įrangą, nustatyti dekoruoto paviršiaus defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti dažytą, dekoruotą tapetais paviršių; parinkti ir paruošti skiedinius iš atskirų komponentų, sausųjų mišinių ir kitas reikalingas medžiagas, patikrinti, nužymėti ir paruošti tinkuojamus paviršius, tinkuoti pastato sienas, lubas, stulpus, angokraščius, arkas, skliautus ir kitus pastato elementus paprastais, dekoratyviais ir specialiaisiais skiediniais rankiniu ir mechanizuotu būdu, nustatyti tinko defektus, jų atsiradimo priežastis, remontuoti tinką; apdailinti plytelėmis sienas, grindis, laiptus, baseinus ir kitas pastato konstrukcijas, gyvenamosios, visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų viduje ir išorėje, parinkti tinkamas medžiagas konkrečiam atvejui, užtikrinti darbų kokybę, paruošti pagrindą, atlikti plytelėmis apdailintų paviršių remontą, šiltinti pastato sienas termoizoliacinėmis plokštėmis. Apdailininkui (statybininkui) svarbios šios asmeninės savybės: kruopštumas, dėmesio koncentracija, kūno koordinacija, fizinė ištvermė. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją, galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą.

Programoje numatyti 10 privalomų modulių: įvadas į apdailininko (statybininko) profesiją, rankinis tinkavimas, vertikalių paviršių apdaila plytelėmis, apmušalų klijavimas, dažymo darbai, fasadų apšiltinimas termoizoliacinėmis plokštėmis, pastato paviršiaus dekoravimas dažų mišiniais, mechanizuotas tinkavimas, horizontalių vidinių paviršių apdaila plytelėmis, įvadas į darbo rinką.

Taip pat programoje yra 3 pasirenkami moduliai. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmenys, įgiję apdailininko (statybininko) kvalifikaciją galės dirbti statybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Baigus šią programą mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

  

Programos tikslas – parengti kvalifikuotus automobilių elektros įrengimų remontininkus.

Baigus programą, automobilių elektros įrengimų remontininkas gebės atlikti automobilio elektros įrenginių diagnostiką, techninę priežiūrą, remontą, montuoti specialią papildomą elektros įrangą, laikantis darbų saugos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

Programoje numatyti 8 privalomų modulių. Taip pat - 5 pasirenkami.

Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Automobilių elektros įrengimų remontininko kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą ir pasiekusiam numatytus mokymo tikslus. Mokinio profesinio pasirengimo lygis nustatomas pagal profesinio mokymo žinių ir kompetencijų vertinimo rezultatus.

Asmenys, įgiję automobilių elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją, galės dirbti automobilių remonto paslaugas teikiančiose įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Baigus šią programą mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

Automobilių mechaniko kvalifikacija reikalinga norint dirbti automobilių mechaniku. Asmuo, įgijęs automobilių mechaniko kvalifikaciją, turi: - gebėti braižyti ir skaityti brėžinius ir schemas, atlikti techninius matavimus, parinkti tinkamas konstrukcines ir eksploatacines medžiagas, atlikti šaltkalvio darbus, įvertinti automobilio mechanizmų ir sistemų būklę pagal išorinius požymius, atlikti reglamentinius automobilių techninės priežiūros darbus, laikantis gamintojo nurodymų ir rekomendacijų, ardyti, surinkti, reguliuoti ir derinti automobilio mechanizmus bei sistemas, aptikti gedimus, nustatyti jų priežastis ir jas pašalinti, pakeičiant arba suremontuojant detales; - žinoti saugaus darbo reikalavimus, automobilio bei jo mechanizmų ir agregatų konstrukciją, dujinio ir elektrinio suvirinimo įrengimų konstrukciją, darbo su diagnostikos prietaisais ir remonto technologine įranga, suvirinimo elektra ir dujomis įranga reikalavimus, pagrindinius ekonomikos ir darbo teisės pagrindus; - mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, mokėti bent vieną užsienio kalbą, mandagiai bendrauti su klientais, domėtis automobiliais, būti pastabiu, kruopščiu, tvarkingu ir sąžiningu. Norintiems siekti automobilių mechaniko kvalifikacijos reikia turėti pagrindinį išsilavinimą. Įgiję automobilių mechaniko kvalifikaciją asmenys gali dirbti automobilių mechanikais automobilių remonto dirbtuvėse, kurti privačią verslo įmonę.

Modulinė automobilių mechaniko profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotus automobilių mechanikus, gebančius derinti, montuoti, prižiūrėti, tvarkyti ir taisyti keleivinių automobilių, sunkvežimių, motociklų ir kitų variklinių transporto priemonių variklius ir mechaninę bei kitą panašią įrangą.

Baigus programą, automobilių mechanikai gebės dirbti įvairiose automobilių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose bei specializuotose automobilių įrenginių remonto ir techninės priežiūros įmonėse. Bus sudarytos tinkamos mokymo ir mokymosi sąlygos, kurios užtikrins kompetencijų, reikalingų skirtingiems automobilių mechaniko veiklos procesams, ugdymą: automobilių variklių, „Otto“ variklių maitinimo ir uždegimo sistemų, dyzelinių variklių maitinimo sistemų, transmisijos, važiuoklės, stabdžių, elektros įrenginių derinimo, montavimo, priežiūros, tvarkymo ir taisymo.

Programoje numatyti 8 privalomieji moduliai. Taip pat 5 pasirenkamieji.

Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Automobilių mechaniko kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą ir pasiekusiam numatytus mokymo tikslus. Mokinio profesinio pasirengimo lygis nustatomas pagal profesinio mokymo žinių ir kompetencijų vertinimo rezultatus.

Programos tikslas - parengti automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikus, gebančius pritaikyti, derinti mechaninių sistemų elementus, montuoti ir reguliuoti mechaninius, pneumatinius įrenginius, eksploatuoti pneumatines sistemas, elektrinius, ir elektroninius įrenginius, padėti aukštesnio lygio specialistui montuoti, derinti ir reguliuoti valdymo sistemas, programuoti loginius valdiklius. Siekiant šių tikslų būsimieji automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikai teoriniuose užsiėmimuose mokomi elektrotechninių medžiagų ir gaminių, mechanikos, elektrotechnikos, elektronikos, pneumatikos, jutiklių, valdymo sistemų, darbuotojų saugos darbe ir sveikatos, šaltkalvystės ir surinkimo darbų, mechaninių, pneumatinių, elektrinių ir elektroninių įrenginių, jutiklių, stebėjimo ir valdymo sistemų montavimo, derinimo, reguliavimo ir eksploatavimo ir kt. Praktinis mokymas vyksta mokyklos dirbtuvėse, įmonėse, kurios gamybos procese naudoja automatines mechatronines sistemas. Jo metu įtvirtinami automatinių sistemų, pneumatinių įrenginių pritaikymo, montavimo ir kt. gebėjimai. Programa baigiama įgytų kompetencijų vertinimu. Automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko kvalifikacija suteikiama baigus visą mokymo programą ir įgijus apibrėžtas kompetencijas. Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti, montuoti ir derinti pneumatines ir elektropneumatines sistemas, eksploatuoti elektrotechnikos įrenginius, programuoti loginius valdiklius, eksploatuoti hidraulines ir elektrohidraulines sistemas. Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas. Baigusiajam suteikiama automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko kvalifikacija. Ši programa skirta pirminiam profesiniam mokymui.

 

Mokymo programa apibrėžia šias veiklos sritis: darbas su technine tinklo įranga, darbas su programine įranga, tinklo paslaugų konfigūravimas ir testavimas. Kompiuterių tinklo derintojas gali dirbti įmonėse, kurios turi išplėtotą kompiuterių tinklą ir įmonėse, kurios užsiima telekomunikacinių paslaugų diegimu.

Būsimieji kompiuterių tinklo derintojai teoriniuose užsiėsimuose mokomi: profesijos technologinių žinių ir informacinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, specialybės užsienio kalbos, bendravimo psichologijos ir profesinės etikos, lietuvių kalbos kultūros ir specialybės kalbos.

Praktinių užsiėmimų metu mokomi duomenų perdavimo tinklo derinimo, kompiuterinės technikos eksploatavimo, taikomųjų programų naudojimo, sistemų saugumo taikymo įgūdžių, operacinių sistemų derinimo, kompiuterių tinklų planavimo ir diegimo, duomenų bazių valdymo.

Praktika atliekama įmonėse, kurios diegia telekomunikacines paslaugas arba, kurioms reikalinga eksploatuoti vidines komunikacijas. Praktikos metu demonstruojamos, įtvirtinamos ir tobulinamos įgytos kompetencijos. Kompiuterių tinklo derintojo kvalifikacija suteikiama baigus visą mokymo programą ir įgijus apibrėžtas kompetencijas. Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti, montuoti ir derinti duomenų perdavimo tinklą, eksploatuoti kompiuterinę techninę įrangą, parinkti, naudotis ir išmanyti taikomąsias programas, stebėti ir suprasti duomenų srautą, pažinti protokolus ir jungtis, analizuoti ir taikyti informacinių sistemų saugumą, derinti įvairias operacines sistemas, planuoti, organizuoti ir diegti kompiuterių tinklus, naudotis duomenų bazėmis ir jų valdymo sistemomis.

Baigus šią programą, mokslą galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.

  

Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu tikrinamos ir vertinamos pasirinktos kompetencijos.

Būsimieji padavėjai barmenai teoriniuose užsiėmimuose mokomi maitinimo įmonių ir barų veiklos, pasiruošimo lankytojų aptarnavimui, baro gėrimų, valgių ir gėrimų patiekimo, specialių užsakymų aptarnavimo, barmeno darbo, darbo ir apskaitos maitinimo įmonėse organizavimo, maisto ruošimo technologijos, civilinės saugos ir kt.

Praktinis mokymas vyksta mokyklų verslo praktinio mokymo kabinetuose, laboratorijose, maitinimo įmonėse. Jo metu įtvirtinami ir tobulinami lankytojų aptarnavimo, gėrimų ir patiekalų gaminimo, apskaitos vedimo ir kt. gebėjimai.

Įgiję padavėjo barmeno kvalifikaciją asmenys gali dirbti padavėju barmenu viešojo maitinimo sferos įmonėse bei kurti savo verslą.

Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijų mokslų srities programas.

Programos tikslas - parengti kvalifikuotą darbuotoją, kuris gebėtų apdirbti medieną rankiniais ir rankiniais elektriniais įrankiais, apdirbti medieną mechanizuotu būdu, gaminti tiesines medienos detales, gaminti ir surinkti sudėtinius medienos gaminius, montuoti ir remontuoti medienos gaminius, montuoti apdailos plokštes ir tiesinius elementus, gaminti ir surinkti medienos masyvo baldus, atlikti medienos gaminių apdailą laikantis darbų saugos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Programos paskirtis - įgyti profesines kompetencijas gaminti, surinkti ir montuoti įvairias medines konstrukcijas, medienos masyvo baldus atlikti jų remontą, gaminti ir montuoti įvairius medinius apdailos elementus. Programoje numatyti 11 privalomų modulių: įvadas į staliaus profesiją; medienos apdirbimas rankiniais ir elektriniais įrankiais; medienos apdirbimas mechanizuotu būdu, tiesinių medienos gaminių gamyba; sudėtinių medienos gaminių gamyba ir surinkimas; medienos gaminių montavimas, medienos gaminių remontas; apdailos plokščių ir tiesinių elementų montavimas; medienos gaminių apdaila; įvadas į darbo rinką.

Taip pat - 3 pasirenkami. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmens įgytos kvalifikacijos vertinimo metu vertinamos šios kompetencijos: apdirbti medieną rankiniais ir rankiniais elektriniais įrankiais; apdirbti medieną mechanizuotu būdu; gaminti ir surinkti sudėtinius medienos gaminius; gaminti ir surinkti medienos gaminius iš medienos masyvo; gaminti ir remontuoti statybinius medienos gaminius; montuoti apdailos plokštes ir tiesinius elementus; atlikti medienos gaminių apdailą.

Kitų kompetencijų įgijimas vertinimas žinių ir supratimo pagrindu, baigus modulio programą. Asmenys, įgiję staliaus kvalifikaciją, galės dirbti statybos ir medžio apdirbimo įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.

 

Mokymo programa apibrėžia šias veiklos sritis: darbo vietos ir medžiagų paruošimas pagal lydomojo suvirinimo technologiją; įvairių plieninių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis bei dujinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis; suvirintų detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijos taisymas; įvairių aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių lankinis suvirinimas visose erdvės padėtyse kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis; suvirintų aliuminio ir vario lydinių detalių, gaminių, konstrukcijų, talpų ir vamzdžių kokybės vertinimas ir defektai bei gaminių detalių deformacijų taisymas; terminis metalų pjaustymas bei detalių tiesinimas dujų liepsna;

Suvirinimo komandinio darbo organizavimas, gaminio kokybės vertinimas, suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas, suvirinimo kokybės užtikrinimas.

Busimieji suvirintojai mokomi medžiagų pažinimo, elektrotechnikos pagrindų, kaip valdyti ir efektyviai kontroliuoti suvirinimo įrangą, brėžinių skaitymo, suvirinimo technologijos, kaip saugiai atlikti suvirinimo darbus, bendravimo užsienio kalba, skaitmeninio raštingumo, socialinio ir pilietinio sąmoningumo, iniciatyvumo ir verslumo, tvarios plėtros palaikymo.

Mokiniai praktiškai mokomi paruošti suvirinimui ir surinkti detales bei taikyti suvirinimo technologiją, suvirinti lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti lakštų sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertiniu dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, paruošti ir surinkti vamzdžių detales bei taikyti vamzdžių suvirinimo technologiją, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, suvirinti vario ir jo lydinių detales lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje, pjaustyti metalus deguoniniu liepsniniu (dujiniu) ir plazminiu pjovimo būdais, suvirinti gaminius ir pusgaminius pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas.

Asmens kompetencijų vertinimo metu vertinamos profesinės žinios, praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Įgytų kompetencijų vertinimą sudaro dvi dalys: teorinių žinių patikrinimas – testas ir praktinė dalis, kurios metu praktiškai suvirinant bandinius patikrinamos ir vertinamos kompetencijos.

Baigus IV kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą, mokymąsi galima tęsti pagal V kvalifikacijų lygio (pagal LTKS ir EKS) suvirintojo profesinio mokymo programą ar pagal kitas su suvirinimu susijusių kvalifikacijų profesinio mokymo programas bei aukštojo mokslo technologijų mokslų studijų srities programas.

Virėjo veiklos uždaviniai: parinkti maisto produktus bei žaliavas; apskaičiuoti maisto produktų ir žaliavų reikmes; parengti darbo vietą; apdoroti maisto produktus ir žaliavas; naudotis technologiniais įrenginiais, inventoriumi, įrankiais ir saugiai jais dirbti; gaminti pusgaminius; gaminti bei patiekti patiekalus; įvertinti jų kokybę.

Virėjui svarbios šios asmeninės savybės: darbo organizavimas, bendradarbiavimas, iniciatyvumas, kūrybingumas, meninis suvokimas, kūrybiškumas, kruopštumas, fizinė ištvermė, gebėjimas dirbti komandoje. Virėjo kvalifikaciją galimą įgyti profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal virėjo profesinio mokymo programas arba neformaliuoju ar savaiminiu būdu.

Programos paskirtis – parengti kvalifikuotą virėją, išmanantį gastronomijos naujoves, ieškantį idėjų gaminant patiekalus, siekiantį išmokti pajusti skonio vientisumą, gebantį interpretuoti ir derinti maisto produktus. Programoje numatyta 11 privalomųjų modulių: Įvadas į virėjo profesiją; Pirminis maisto produktų paruošimas, pusgaminių gaminimas; Sriubų bei padažų gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei garnyrų iš daržovių, ankštinių kultūrų gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei garnyrų iš kruopų, makaronų, miltų, varškės, kiaušinių gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei užkandžių iš žuvų, jūros gėrybių gaminimas ir patiekimas; Karštųjų patiekalų bei užkandžių iš mėsos, paukštienos gaminimas ir patiekimas; Salotų, šaltųjų užkandžių bei patiekalų gaminimas ir patiekimas; Saldžiųjų patiekalų gaminimas ir patiekimas; Įvadas į darbo rinką.

Taip pat – 4 pasirenkamieji moduliai: Miltinių konditerijos gaminių gaminimas; Proginių patiekalų gamybos technologijos; Sveikos mitybos pagrindai; Lietuviškų autentiškų nacionalinių patiekalų gaminimas. Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas. Asmens įgytos kvalifikacijos vertinimo metu bus vertinamos kompetencijos: paruošti gamybai maisto produktus, gaminti pusgaminius, gaminti ir patiekti sriubas, padažus, karštuosius, šaltuosius ir saldžiuosius patiekalus, garnyrus bei užkandžius.

Kitų kompetencijų įgijimas vertinimas žinių ir supratimo pagrindu, baigus modulio programą. Asmenys, įgiję virėjo kvalifikaciją, galės dirbti įvairių tipų maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Baigus šią mokymo programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo studijų programas.

Vizualinės reklamos gamintojo veiklos uždaviniai: bendrauti su klientais; išklausyti pageidavimus bei patarti; parinkti ir naudoti medžiagas vizualinės reklamos gamybai; atlikti vidaus ir lauko reklamos bei reklaminės spaudos projektavimo ir gaminimo darbus, laikantis darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų; saugiai dirbti bei prižiūrėti vizualinės reklamos gamybos įrankius ir įrenginius; įvertinti reklamos išlaidas ir efektyvumą; gimtąja ir užsienio kalbomis naudotis profesine literatūra, žinynais, katalogais, informacinėmis priemonėmis ir technologijomis; atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, greitai reaguoti į permainas ir prie jų prisitaikyti, būti kūrybiškas, mandagus ir sąžiningas; savo veikloje taikyti teisės, ekonomikos ir verslo žinias. Vizualinės reklamos gamintojui svarbios šios asmeninės savybės: dėmesio koncentracija, kruopštumas, kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje.

Asmuo, siekiantis įgyti vizualinės reklamos gamintojo kvalifikaciją, turi įgyti visas privalomųjų modulių ir dviejų pasirenkamųjų modulių kompetencijas.

Modulių programose numatomas teorinis ir praktinis mokymas.

Asmenys, įgiję vizualinės reklamos gamintojo kvalifikaciją, galės integruotis į vizualinę reklamą gaminančių įmonių veiklą, kurti vidutinį ar smulkujį verslą.

Baigus šią programą ir įgijus vidurinį išsilavinimą, mokymąsi galima tęsti pagal aukštojo mokslo technologijos mokslų studijų srities programas.